Ash nazg...

Eilinį sykį spjoviau į sveiko maitinimosi principus ir pietums nusipirkau ištisą ananasą... iš to ir kolegos liko patenkinti, ir juoda arbata su ananasų gabalėliais yra stebuklingai skani. Visgi ananasai skaniausi ne iš skardinių ir ne cukruoti, bet tokie, kur dar yra atrakcija jį nusilupti.

Keli man užstrigę faktai: Anana – reiškia „Nuostabusis vaisius“, viename iš Karibų salų dialektų. Ananasus atvežė Kolumbas ir jie labai patiko karalienei Izabelei... Šiaip galima pagalvoti, kad Kolumbo kompanija grįžo ne su aukso pilnais laivais, o triumus prigrūdę galybe visokių vaisių ir daržovių. Kažkur skaičiau, kad jei dvi savaites valgysi tik ananasus, tai visas kvepėsi ananasais. Na kas be ko. Tik tiek, kad žadama ir tai, kad prakaitas irgi ananasais atsiduos, bet kuriuo atveju, būtų įdomu toks eksperimentas, bet... nei finansai leistų, nei man kantrybės pakaktų. Neprinokęs ananasas, rašoma, esą patys geriausi laisvinamieji, taigi net vadinami itin nuodingais. Sudirgina gerklę, na ir suprantate... :)

• Ananasas neretai naudojamas, kaip etalonas kitų nesuprantamų skonių egzotiškiems vaisiams apibrėžti („mmm... na panašu į ananasą“), taip pat mėgstama skonius apibrėžti per „braškes“. Čia kaip taisyklė, kai nežinai ką pasakyti apie mėsą, sakai : „na, kaip vištiena“, o apie vaisių – tai „na, kaip ananasas su braškių prieskoniu“.
• Nupjautą ananaso viršūnėlę su lapais įmanoma susidaiginti į ananaskrūmį. Reikia palikti lapus su trupučiu minkštimo, „žaizdą“ apiberti pelenais ir įkišti į vazoną. Man dar nė karto nieko iš to neišėjo – lapai su visu minkštimu gan talentingai užsmirdo ir nusibaigė.

Pora receptėlių iš Forelles blogo su ananasais: čia ir čia ir dar čia.