Štai pagaliau rimtai įsisiūbavo kraustymasis... iš keturių departamentų senajame biure liko tik vienas (be abejo mūsų)...
Kažkaip liūdna, kai kabinetai, kur dar vakar šurmuliavo programeriai - tušti, kažkaip pradeda pjauti nostalgija. Programuotojai - gyvenimo gėlės, taip sakant.
Telieka liūdnai valkiotis po biurą ir iš "dėdulių" kraustytojų atiminės bandomus iš sienų išpešti laidus ir mūsų kvailus-mažus switch'iukus, bei kitus dar reikalingus aparačiokus. Vienas dėdė jau bandė iškraustyti arbatinį, vos atėmėm, nes mums dar priklauso čia pasėdėt beveik savaitę.
Aišku visas smagumas prasidės pirmadienį, kai žadama atjungti vandenį ir užplombuoti tualetus - tik neaišku ar jie nepamiršo, kad mes čia dar sėdim iki 4dienio. O kas baisiausia - išvežė visas kavos ir cukraus atsargas iš administracijos spintutės, jei pas mus provizija išsibaigs dar iki kraustymosi, bijau, kad scenarijus numatomas, kaip ir baltom meškom apiplėšus arktinės stovyklos žiemos atsargų sandėlį... o po to pagal planą - zombiai, ateiviai ir nenumaldomas poreikis suėsti savo artimo smegenis...